- šviesinis
- šviesìnis, -ė adj. (2) 1. gaunantis, reikalaujantis šviesos: Šviesinė stadija – antroji augalų vystymosi stadija, kurios metu augalai reikalauja atitinkamo dienos ilgumo BTŽ483. Šviesiniai lapai – tie medžio ar kito stambaus augalo laipai, kurie gauna tiesioginių spindulių, t. y. viršūniniai BTŽ244. 2. NdŽ mėgstantis šviesą, šviesamėgis: Šviesiniai augalai BTŽ62. Mišrius drebulynus gali sudaryti šviesiniai medžiai: beržas, baltalksnis, juodalksnis, uosis, ąžuolas sp. Šviesìnių veislių medynai DŽ. 3. kylantis dėl šviesos poveikio, susijęs su reagavimu į šviesą: Šviesìnis čiaudulys (kylantis nuo šviesos) MedŽ435. Šviesìnis akių uždegimas MedŽ435. Juslių organai skiria vienus dirginimus nuo kitų: šviesinius nuo garsinių, šiluminių ir t. t. rš. Šviesinės ir spalvinės juslės tyrimas P.Aviž. Šviesinis prisitaikymas – fiziologinis ir morfologinis augalų prisitaikymas prie intensyvaus apšvietimo sąlygų BTŽ341. Šviesìnis įspūdis BŽ506. 4. DŽ, NdŽ veikiantis šviesos šaltinio pagrindu: Šviesinė signalizacija SkŽ268. Šviesìnė rodyklė FzŽ259. Kėbulo šonuose yra įtaisyti papildomi šviesiniai posūkių rodikliai sp. Vakaro prieblandoj viena po kitos blyksi ant stogų šviesinės reklamos rš. Šviesiniai skelbimai ir iškabos rš. Šviesiniai paveikslai Vr. ║ padaromas šviesos veikimu: Šviesìnė nuotrauka (kopija) NdŽ. 5. susijęs su šviesos energija: Šviesìnė varža FzŽ382. Šviesìnis kaupinimas FzŽ135. 6. prk. susijęs su šviesa, gėriu, šviesusis: Žmogaus siela – šviesinio pasaulio dalis EncIX213. Šviesinis pradas EncIX213.
Dictionary of the Lithuanian Language.